knebinėti

knebinėti
knebinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr., knẽbinėti, -ėja, -ėjo 1. K knibinėti, krapštinėti, rakinėti, čiupinėti: Jis tuos senus šovinius knebinė́jo knebinė́jo, ir nunešė pirštą Žvr. Ką tu ten knebinė́ji dziegorių, dar sugadinsi! Užv. Vaikas šautuvą beknebinė́damas mažne nusišovė NmŽ. Ką tu čia knebinė́ji nusitvėręs, ar nori pagadyt?! Skr. Laužadis sėdėjo gale stalo knebinėdamas pypkę sp. Jis knebinėjo dėmę ant staltiesės rš. Jis ilgai knebinėja, čiupinėja, bet vis dėlto pataiso Paį. Pasidėk kokį daiktą, tujau ir būs vaikai beknebinėjantys Vvr. Gintarą gyventojai rankioja, kerpes knebinėdami rš. Knebinėk neknebinėjęs – negal atrišt Lnkv. Knebinė́k (paišinėk, ištraukinėk), kol išknebinėsi visus padaigus antyčių J. Ką tu čia knebinėji! Kad valgai, tai kaip reikia valgyk! Slk. O velnias paskui jį – vis ropinėja ar knebinėja nagom iš žemės šakneles LTR(Dkk). | prk.: Man ir jums įgriso jau ir šitos klaidelės beknebinėti J.Jabl. Dabar jie naują istoriją knebinėja iš visų pusių rš. | refl.: Jonas kažko knebinėjosi po knygas rš. Ilgai knebinėjies, kol mezgą atmezgi Grz. Tiek ir težinąs, kaip tą mūrį saugoti ir su pypke knebinėtis rš. Glust [katinas] prie žemės – nor sučiupt besiknebinėjant [varnėną] rš. 2. dirbti smulkų rankų darbą; pamažu ką dirbinėti: Netolimais kaži ką knebinėdama boba bambėjo Žem. Valeras vėl ėmė knebinėti savo dailiadaiktį Vaižg. Žvilgterėjęs pamatė, kad jis knebinėja kažin kokį smulkų darbelį rš. Ji jokio darbo nedirba, o šiaip ką knebinė́ja Sb. Kad žmogus begalėtumi, galėtumi trobo[je] by ką knẽbinėti Grg. Viena „saviškiui“ prosavo kakloryšius, kita, rudeniui besiartinant, pirštines knebinėjo (mezgė) LzP. Su pjautuvu rugius po vieną knebinėja Ds. Tu, martele, vis knebinėdama ir knebinėdama; kad tau pirštai neįsmilksta Brs. | Knebinėjo knebinėjo (menkai dirbo), nė pusės pievos neišpjovė Všk. Knebinė́ji (dirbi) kaip višta J. | refl.: Tas mūsų kriaučius knebinėjasi ilgai, bet pasiuva gerai Paį. Verčiau pamiegoti, negu su kokiais darbeliais knebinėtis J.Paukš. Ką tu čia knebinė́jies, einam geriau išsimaudyti! Šl. 3. vaginėti: Duktė ateidama vis knebinė́[ja] mažmožius nuo matės, išnešio[ja] daiktus slapta J. \ knebinėti; apknebinėti; atknebinėti; išknebinėti; nuknebinėti; paknebinėti; praknebinėti; suknebinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • knebinėti — vksm. Ji̇̀ válgė nenóriai, knebinėjo žùvį lėkštėjè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apknebinėti — 1. tr. KI199 su pirštais aplupinėti. 2. refl. tr., intr. apsikrapštinėti; apsitvarkyti: Tik didumą padarykit, o paskui vienas apsiknebinėsi [trobas] Skr. | Kol tu apsiknebinėji, nusibosta laukti Skr. knebinėti; apknebinėti; atknebinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atknebinėti — tr. 1. atkrapštinėti: Aš va skląstį su peiliu atknebinėju Škn. ║ atnarplioti: Knebinėjai, knebinėjai ir atknebinėjai tą mazgą Skr. 2. po truputį atsiiminėti: Atknebinėti skolą J. knebinėti; apknebinėti; atknebinėti; išknebinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bimbarioti — bim̃barioti, ioja, iojo intr. Žd knebinėti, gaišti su menku darbu: Ką ten bim̃barioji (raišioji) pri pavalkų? Skd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gebėtojas — ( us), a smob. kas geba, moka: Nebūtų nė vieno dailidės, nė vieno gebėtojaus ir meistro, nu kurio aš nemokyčiaus ko norįs knebinėti S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gleizoti — gleizoti, oja, ojo Lkm, Švnč, Šmk, gleĩzoti, gleizoti, oja, ojo 1. tr. tepti, terlenti: Vaikas košę gleizoja An. Gleizoja vaikas mėsą po burną Ktk. Negleizok sviesto Rs. Jau ir Ona pradėjo gleĩzoti (dažyti) lūpas Skdv. | refl.: Negaliu kojų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gnebežioti — gnebežioti, ioja, iojo tr., intr. knebinėti, čiupinėti: Jam tai kad tik gnebežioti, ar reikia, ar nereikia Grš. Ko čia gnebežioji apie kišenius? Kt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gnebinėti — gnebinėti, ėja, ėjo tr. knebinėti, knaibioti, čypoti: Gnebinėji tas pupas kadai kas, o kai reiks virt, tai nebus kas Br …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gneičioti — gneičioti, ioja, iojo tr., intr., gneičioti, ioja, iojo graibalioti, knebinėti; termenti, velti: Kodėl gneičioji, kodėl neėdi tą mėsą? Krkl. | Boba gneičio[ja], t. y. greitai nedirba J. | refl.: Valgydamas nesigneičiok (nesiterliok) Akm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išknebinėti — 1. tr. R44, N išžiūrinėti smulkiai, iškrapštinėti: Jis išknebinėjo viską, aliai vieną siūlelį ir skutelį rš. Vis išknebinėta, iščiupinėta viskas Bsg. Kad aš gauč kur pirštinę seną išknebinėt (išardyti), tai išmokč tuos baroniukus dirbt Bsg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”